2012 m. lapkričio 6 d., antradienis

- 40 kg? Kaip to pasiekti


Kas? Kaip ? Kodėl? Nuo ko viskas prasidėjo ir kaip to pasiekei? Šie klausimai jau kuris laikas nepalieka manęs ramybėjė. Laikas į visus juos atsakyti.

Nuo ko viskas prasidėjo?
Viskas prasidėjo kai sulaukiau 15 metu ir jau svėriau  113kg. Nesureikšmindavau šito. Aišku, piktu repliku sulaukdavau, bet niekada per daug dėl to nesisielodavau.  Matydavau save veidrodyje kur kas lieknesne nei dabar matau nuotraukose. Nesijaučia tokia, kokia buvau. Nekompleksuodavau. Aišku meluočiau jei sakyčiau, kad neužgaudavo pašaipos, bet aš užaugau su jomis, ir kažkaip tai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalis, dabar kažkaip per daug tylu kartais. J

Kaip nusprendžiau keistis?
2011 metu vasaros pabaigoje patekau į ligoninę su angina. Kadangi valgiau mažai per pusantros savaitės atsikračiau 5kg. Grįžusi namo supratau, kad man daug geriau be jų. Supratau, kad leisti jiems grįšti butu daugiau nei  kvaila. Šitaip prasidėjo mano kelias tobulumo link.
Nuo ko pradėjau?
 
Pradėjau nuo maisto.  Sportas man buvo kaip keiksmažodis,  nekesdavau kūno k. pamoku. Man ėjimas net būdavo agonija. Todėl vienintele išeitis man būvo maistas. Aš esu iš tų žmoniu kuriem maistas yra nusiraminimo šaltinis. Supyksti, gauni blogą pažymį, nervuoja tėvai – atidarai šaldytuvą.
Pradžioje buvo velniškai sunku. Ribojau maistą, savo porcijas. Pradėjau žiūrėti ką ir kiek valgau. Atsisakiau daug dalyku kurie buvo mano mėgstamiausi.  Valgydavau kas 5h, kas  2h suvalgydavau užkandį, obuolį, jogurtą, riešutų ar kažka pan. Turbūt jus net neįsivaizduojat koks priešas tapo man laikrodis. Tiesiog nenustygdavau vietoj, laukdavau kol pagaliau galėsiu įsidėt ką nors į burną.

O tai kaip sportas?

buvo BEPROTIŠKAI sunku prisiversti. Bet teko. Pradėjau nuo vaikščiojimo. Eidavau stadijone ratus. Kojas skaudėdavo žvėriškai. Bet tikėjau savimi. Tikėjo draugai, tikėjo tėvai. Dėl to judėjau į priekį. Ėjima palaipsniu pakeitė bėgimas, sportuodavau 5 kartus į savaitę, tik šeštadieniais leisdavau sau pailsėti. Atėjus žiemai persikėliau į sporto salę. Susipažinau su hanteliais ir štangom. Sužinojau kas yra bicepsas, tricepsas ar trapecija. Supratau, kad tai man padės pasiekti savo tikslą.  Tai tapo priklausomybė. Nepasportuoju – graužia sąžinė visa diena. Atrodo, kažko trūksta, kažką labai svarbaus pamiršai padaryti. Sportas pakeitė maistą kaip raminamuosius. Vietoj to, kad supykus eičiau atidaryti šaldytuvą, išbėgdavau pabėgioti. Su sportu draugauju jau daugiau kaip metus, galiu tvirtai pasakyti, kad esu įsimylėjus jį, ir tai ilgiausiai mano truke santykiai JJJ

Kaip pasikeitė gyvenimas atsikračius  40kg?
Tiesa sakant, gyvenimas pasikeitė. Nemanau, kad kažkaip tai laaabai, bet pokyčiu yra. Pradėjau žiūrėti kitaip į save, savo kūną. Pradėjau mylėti save. Daug labiau nei mylėjau iki šiol. Padidėjo pasitikėjimas savimi. Pasijaučiau sveikesne, turinti daugiau energijos, nuotaikingesnė. Draugai ( labai džiaugiuosi ) liko tie patys. Nauju kažkaip labai ir neatsirado. Supratau, kad gražus treningai teikia tiek pat malonumo kaip nauji batai J Gaunu daugiau dėmėsio iš vaikinu, tik kažkaip daug tyliau pasidarė kai aplinkui nesigirdi tų replikų.

Draugai sako nebepamena manęs tokios, kokia buvau. Prie gero greitai priprantama. Bet jie mylėjo mane tokia kokia buvau, ir myli tokia kokia esu dabar. Dėl to esu jiems labai dėkinga, taip pat labai dėkoju tėčiui, kad padėjo išgyventi krizes „ aa nebekrenta svoris, einu pavalgyt“.  Buvo visko, tikrai.

Tiesiog, norėjau pasakyti,  kad viskas įmanoma kai tikrai nori. Ir jei kas nors jums sako, kad vėliau bus lengviau – nesąmonė. Vis dar noriu valgyti, vis dar mėgstu pica ir makaronus, bet aš nebeesu jų vergė. Kartais palepinu save. Bet neleidžiu sau piknaudžiauti. Kaip atsilaikau? Tiesiog pasižiūriu į praeitį ir žinau, kad tikrai nenoriu grįšti atgal. Tai ir stabdo. Jei jau pasirinksit tokį gyvenimo būda žinokit, kad  VISADA  reikės save prižiūrėti, kiek ir ko gali suvalgyti. Nepamiršti pasižiūrėti kiek valandu ir ar kaloriju ne per daug.  Tai nėra mėnesio dieta, kuria išgyveni ir vėl grįšti prie „bliudo“. Tai veiksminga, bet per daug trumpalaikis efektas. Ar jus tokio norit?
Jokiu stebuklu nėra, jokios stebuklingos dietos ar pratimai neatrasti. Viskas paprasta ir seniai patikrinta. Sportas + protinga mityba . Visa tai jus nuves ten kur norit būti.
Kaip prisiversti?
Visos juk norim numesti pora kg nuo klubu ar pilvuko, bet valios trūksta. Ką daryti? Kaip save motyvuoti? Pora patarimu.
1. Pradėti keisti gyvenimo būda su drauge, viena kita prižiūrėsite, bus lengiau pirmom savaitėm.
2. Nusipirk naują drabužį , pasikabink matomiausioj vietoj, ir pažadėk, kad būtinai į jį įsibraškinsi, tai verčia pasitempt .
3. Turėk veiklos, rask ką veikti, kad nereiktu tupėt prie kompiuterio ir graužt šokoladuką ( o jei jau taip atsitiko, geriau graužk morką )
4. Nusistatyk aišku tikslą, kiek ir iki kada nori tai pasiekti.








Merginos, mylėkit save, jei nepatinkate pačios sau keiskites, tik nesikeiskite dėl kitu žmoniu, jie to neįvertins, ir jus nesijausite dėl to geriau. Nepamirškite, kad pokyčia per viena diena neįvyks. Būkite kantrios. Mylėkitė save ir kiti jus mylės!

Pora nuotrauku, po ir prieš ;)
113 - 74
 

5 komentarai:

  1. Woow :D GEras :) aš irgi vis save verčiu mesti svori, bet neturiu tiek valios :) Ačiū už tavo patarimus, butinai pasinaudosiu jais ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man kaip tik lengviau prisiversti sportuoti, nes visada stengiausi neprarasti jėgos, būti stipri fiziškai, tačiau labai sunku susitvarkyti mitybą :S :D Sveikinu, Tu esi tikra šaunuolė, kad taip susiėmei :) Atrodai nuostabiai!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šaunuolė. Tikrai žaviuosi tavo ryžtu ir valia. :)

    AtsakytiPanaikinti