Kas? Kaip ? Kodėl? Nuo ko viskas prasidėjo ir kaip to
pasiekei? Šie klausimai jau kuris laikas nepalieka manęs ramybėjė. Laikas į
visus juos atsakyti.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Viskas prasidėjo kai sulaukiau 15 metu ir jau svėriau 113kg. Nesureikšmindavau šito. Aišku, piktu
repliku sulaukdavau, bet niekada per daug dėl to nesisielodavau. Matydavau save veidrodyje kur kas lieknesne
nei dabar matau nuotraukose. Nesijaučia tokia, kokia buvau. Nekompleksuodavau.
Aišku meluočiau jei sakyčiau, kad neužgaudavo pašaipos, bet aš užaugau su
jomis, ir kažkaip tai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalis, dabar kažkaip per
daug tylu kartais. J
Kaip nusprendžiau keistis?
2011 metu vasaros pabaigoje patekau į ligoninę su angina. Kadangi valgiau mažai
per pusantros savaitės atsikračiau 5kg. Grįžusi namo supratau, kad man daug
geriau be jų. Supratau, kad leisti jiems grįšti butu daugiau nei kvaila. Šitaip prasidėjo mano kelias tobulumo
link.
Nuo ko pradėjau?
Pradėjau nuo maisto.
Sportas man buvo kaip keiksmažodis,
nekesdavau kūno k. pamoku. Man ėjimas net būdavo agonija. Todėl
vienintele išeitis man būvo maistas. Aš esu iš tų žmoniu kuriem maistas yra
nusiraminimo šaltinis. Supyksti, gauni blogą pažymį, nervuoja tėvai – atidarai šaldytuvą.
Pradžioje buvo velniškai sunku. Ribojau maistą, savo porcijas. Pradėjau žiūrėti
ką ir kiek valgau. Atsisakiau daug dalyku kurie buvo mano mėgstamiausi. Valgydavau kas 5h, kas 2h suvalgydavau užkandį, obuolį, jogurtą,
riešutų ar kažka pan. Turbūt jus net neįsivaizduojat koks priešas tapo man
laikrodis. Tiesiog nenustygdavau vietoj, laukdavau kol pagaliau galėsiu įsidėt
ką nors į burną.
O tai kaip sportas?
buvo BEPROTIŠKAI sunku prisiversti. Bet teko. Pradėjau nuo vaikščiojimo.
Eidavau stadijone ratus. Kojas skaudėdavo žvėriškai. Bet tikėjau savimi. Tikėjo
draugai, tikėjo tėvai. Dėl to judėjau į priekį. Ėjima palaipsniu pakeitė
bėgimas, sportuodavau 5 kartus į savaitę, tik šeštadieniais leisdavau sau
pailsėti. Atėjus žiemai persikėliau į sporto salę. Susipažinau su hanteliais ir
štangom. Sužinojau kas yra bicepsas, tricepsas ar trapecija. Supratau, kad tai
man padės pasiekti savo tikslą. Tai tapo
priklausomybė. Nepasportuoju – graužia sąžinė visa diena. Atrodo, kažko
trūksta, kažką labai svarbaus pamiršai padaryti. Sportas pakeitė maistą kaip
raminamuosius. Vietoj to, kad supykus eičiau atidaryti šaldytuvą, išbėgdavau
pabėgioti. Su sportu draugauju jau daugiau kaip metus, galiu tvirtai pasakyti,
kad esu įsimylėjus jį, ir tai ilgiausiai mano truke santykiai JJJ
Kaip pasikeitė gyvenimas atsikračius 40kg?
Tiesa sakant, gyvenimas pasikeitė. Nemanau, kad kažkaip tai
laaabai, bet pokyčiu yra. Pradėjau žiūrėti kitaip į save, savo kūną. Pradėjau
mylėti save. Daug labiau nei mylėjau iki šiol. Padidėjo pasitikėjimas savimi.
Pasijaučiau sveikesne, turinti daugiau energijos, nuotaikingesnė. Draugai (
labai džiaugiuosi ) liko tie patys. Nauju kažkaip labai ir neatsirado.
Supratau, kad gražus treningai teikia tiek pat malonumo kaip nauji batai J Gaunu daugiau dėmėsio
iš vaikinu, tik kažkaip daug tyliau pasidarė kai aplinkui nesigirdi tų replikų.
Draugai sako nebepamena manęs tokios, kokia buvau. Prie gero greitai
priprantama. Bet jie mylėjo mane tokia kokia buvau, ir myli tokia kokia esu
dabar. Dėl to esu jiems labai dėkinga, taip pat labai dėkoju tėčiui, kad padėjo
išgyventi krizes „ aa nebekrenta svoris, einu pavalgyt“. Buvo visko, tikrai.
Tiesiog, norėjau pasakyti, kad viskas
įmanoma kai tikrai nori. Ir jei kas nors jums sako, kad vėliau bus lengviau –
nesąmonė. Vis dar noriu valgyti, vis dar mėgstu pica ir makaronus, bet aš
nebeesu jų vergė. Kartais palepinu save. Bet neleidžiu sau piknaudžiauti. Kaip
atsilaikau? Tiesiog pasižiūriu į praeitį ir žinau, kad tikrai nenoriu grįšti
atgal. Tai ir stabdo. Jei jau pasirinksit tokį gyvenimo būda žinokit, kad VISADA
reikės save prižiūrėti, kiek ir ko gali suvalgyti. Nepamiršti
pasižiūrėti kiek valandu ir ar kaloriju ne per daug. Tai nėra mėnesio dieta, kuria išgyveni ir vėl
grįšti prie „bliudo“. Tai veiksminga, bet per daug trumpalaikis efektas. Ar jus
tokio norit?
Jokiu stebuklu nėra, jokios stebuklingos dietos ar pratimai neatrasti. Viskas
paprasta ir seniai patikrinta. Sportas + protinga mityba . Visa tai jus nuves
ten kur norit būti.
Kaip prisiversti?
Visos juk norim numesti pora kg nuo klubu ar pilvuko, bet
valios trūksta. Ką daryti? Kaip save motyvuoti? Pora patarimu.
1. Pradėti keisti gyvenimo būda su drauge, viena kita prižiūrėsite, bus lengiau
pirmom savaitėm.
2. Nusipirk naują drabužį , pasikabink matomiausioj vietoj,
ir pažadėk, kad būtinai į jį įsibraškinsi, tai verčia pasitempt .
3. Turėk veiklos, rask ką veikti, kad nereiktu tupėt prie
kompiuterio ir graužt šokoladuką ( o jei jau taip atsitiko, geriau graužk morką
)
4. Nusistatyk aišku tikslą, kiek ir iki kada nori tai
pasiekti.
Merginos, mylėkit save, jei nepatinkate pačios sau
keiskites, tik nesikeiskite dėl kitu žmoniu, jie to neįvertins, ir jus
nesijausite dėl to geriau. Nepamirškite, kad pokyčia per viena diena neįvyks.
Būkite kantrios. Mylėkitė save ir kiti jus mylės!
Pora nuotrauku, po ir prieš ;)
113 - 74